Augintinio šlapinimosi sutrikimai

Žiemos laikotarpiu klinikoje ypač pagausėja gyvūnų, kuriems sutrikęs šlapinimasis. Neretai šeimininkai pastebi, jog augintinis ilgai užsibūna kraiko dėžutėje ar lauke pritūpus, kniaukia ar kitaip reiškia skausmą šlapinantis,  pasišlapina ne vietoje ar neišlaukia kito pasivaikščiojimo. Kuomet gyvūnų šlapimas tampa rausvas, su kraujo priemaišomis, šeimininkai suskumba atvežti gyvūną į veterinarijos kliniką. Šiandien aptarsime dažniausiai pasitaikančias žemutinių šlapimo takų susirgimo priežastis ir kaip elgtis pamačius simptomus.

Kokios sutrikusio šlapinimosi priežastys?

• Šlapimo pūslės ar šlapimo takų infekcija, kurią gali sukelti bakterijos ar grybelis. Natūraliai šlapimo pūslėje būna rūgšti terpė ir sekretuojami mucinai, todėl sveikų gyvūnų šlapimo pūslėje nepalanki terpė augti bakterijoms.
• Šlapimo pūslės akmenligė, kuri gali susidaryti dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai dėl genetikos, netinkamos mitybos ir lėtinės infekcijos. Šlapimo akmenys gali būti įvairių dydžių ir būna išsidėstę skirtinguose šlapimo organuose: inkstuose, šlapimo pūslėje arba šlapimtakiuose. Nedideli akmenukai gali užstrigti ir užkimšti šlapimo takus, todėl negalima ilgai laukti pastebėjus, jog gyvūnas neprasišlapina.
• Šlapimo pūslės navikas;
• Prostatos problemos: gerybinis prostatos padidėjimas ir prostatos infekcija yra dažniausiai pasitaikančios prostatos problemos šunims, kurie nebuvo kastruoti.

Kaip reikėtų elgtis pamačius augintinio šlapinimosi sutrikimus? 

Nedelsiant reikėtų apsilankyti veterinarijos klinikoje. Norint diagnozuoti tikslią šlapinimosi sutrikimų priežastį ir nustatyti veiksmingą gydymą, reikia atlikti išsamesnius tyrimus. Jeigu yra galimybė, į vizitą atsineškite steriliai surinkto  augintinio šlapimo. Jei iki vizito šlapimo surinkti nepavyko, galėsime steriliai surinkti klinikoje.  Klinikoje dirbanti daug patirties turinti laboratorijos darbuotoja Brigita atliks biocheminį šlapimo analizavimą, mikroskopavimą, o diagnozės patikslinimui- citologinį ar bakteriologinį tyrimą, todėl greičiau ir tiksliau galėsime pritaikyti gydymą. 

Koks būna gydymas ir profilaktika?

Dažniausiai paskiriami antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai, mažinantys uždegimą ir infekciją. Susiformavus ypač dideliems akmenims, kurių negalima pašalinti medikamentiškai,  atliekamas chirurginis gydymas. Neretai šlapinimosi bėdos susijusios su šarminiu šlapimo pH, todėl patariame augintiniui pritaikyti specifinę mitybą ir/arba vartoti šlapimą rūgštinančių medžiagų. Namuose reikėtų dažniau keisti augintinio geriamąjį vandenį ar kitaip skatinti lakti daugiau skysčių. Venkite augintinius palikti skervėjyje, ilgai neleiskite gulėti ant šaltų paviršių. Guolį padėkite kampe, kur mažiau pūstų pro langus vėdinamas oras.