Parvo virusas– viena iš pavojingiausių šunų virusinių ligų, kuri sukelia ūmų viduriavimą ir vemimą jauniems neskiepytiems gyvūnams. Retais atvejais gali sirgti ir vyresni šunys. Blogiausia dalis yra ta, kad virusas pažeidžia žarnyno ląsteles, gyvūno organizmas nebegali pasisavinti vitaminų ir būtinų mikroelementų, o galiausiai gyvūnas nusilpsta, dehidratuoja ir gali net nugaišti. Dėl šios priežasties svarbu laikytis nurodytų veterinaro rekomendacijų- nevesti gyvūno į lauką be pilnos vakcinacijos, kadangi aplinkoje virusas gali išlikti iki kelių mėnesių ir net metų, o įprasti buitiniai valikliai viruso nesunaikina. 

Kaip šunys užsikrečia?

Parvo virusas gali būti aptinkamas beveik visoje aplinkoje, tačiau ypač pavojingas kontaktas su sergančiais ir neseniai prasirgusiais gyvūnais. Maži, smalsūs šuniukai domisi aplinka, uosto, laižo įvairius paviršius, kurie gali būti suteršti sergančiojo išmatomis ar skrandžio turiniu, per kuriuos gali užsikrėsti virusu.

Simptomai

Dažniausiai pasitaikantys simptomai- vėmimas ir viduriavimas nemalonaus, aitraus kvapo turiniu. Gyvūnas tampa vangus, dingsta apetitas, nebelaka vandens, pakyla temperatūra, išmatose gali pasirodyti kraujo priemaišų. Jaunam gyvūnui pradėjus gausiai ir dažnai viduriuoti, vemti ypatingai svarbu nedelsiant apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kadangi maži gyvūnai daug greičiau netenka skysčių, reikalingų elementų, todėl gali net nugaišti nuo išsekimo.

Kaip nustatomas Parvo virusas?

Veterinarijos klinikoje paimamas išmatų mėginys, iš kurio atliekamas greitasis testas ligai nustatyti. 

Ar Parvo virusas yra išgydomas?

Taip, dauguma atvejų laiku pastebėjus ligą ir pradėjus gydyti pavyksta išgelbėti augintinius, tačiau šis virusas neturi specifinio gydymo. Kasdieniai vizitai pas veterinarus, lašelinės ir vaistai nuvargina ne tik gyvūnus, bet ir jų šeimininkus. Ypač nusilpusių ir sunkios būklės pacientų ne visada pavyksta išgelbėti nuo šio baisaus viruso.. 

Kaip apsaugoti savo augintinius nuo Parvo viruso

Pats efektyviausias būdas išvengti viruso- kompleksinis skiepas. Skiepą maži šuniukai dažniausiai gauna 8 ir 12 sav., arba 6-8-12 sav. amžiaus. Tik praėjus trims savaitėms po antrosios vakcinos susidaro pilnas imunitetas, todėl labai svarbu nesilankyti viešose šunų dresūros pamokėlėse, šunų aikštelėse ir parkuose kur galėtų užsikrėsti. Vėliau augintinius reikia pakartotinai vakcinuoti kas metus.