Klubo sąnario displazija – tai liga,kuri yra poligeniškai paveldima, įgimta patologija, dėl kurios sąnarys tampa netvirtas ir nestabilus, nes sąnarį sudarantys kaulai neatitinka vienas kito formos. Displazija būdinga šunims, kurie sveria daugiau nei 30 kg. Liga dažniausiai paveikia klubo ir alkūnės sąnarius.
Klubo displazijos požymiai – sumažėjęs aktyvumas, šuo sunkiau keliasi ir gulasi, sąnarių sustingimas ypatingai paūmėja rytais, šuo sunkiai lipa laiptais, raišuoja, einant klubas neįprastai siūbuoja.
Alkūnės displazijos pagrindinis požymis yra chroniškas šlubavimas. Tačiau jeigu vienodai šlubuoja abi priekinės kojos, raišumą gali būti sudėtinga pastebėti.
Tiksliai displaziją galima diagnozuoti tik rentgeno aparatu. Rentgenologinis tyrimas atliekamas anestezuotiems šunims.Tačiau nors nuotrauka parodo displazijos sunkumo laipsnį, ji neparodo, kiek skausmo šuo patiria. Skausmo patyrimas yra labai individualus, tai gali įvertinti tik šeimininkas pagal pasikeitusį šuns judėjimą.
Rentgenologinio tyrimo vertinimo rezultatai – HIP (klubo sąnarių) displazijos vertinimas:
A – Klubo sąnarių displazijos nėra
B – Beveik normalūs klubo sąnariai
C – Lengva klubo sąnarių displazija
D – Vidutinė klubo sąnarių displazija
E – Sunki klubo sąnarių displazija
Atkreipsime dėmesį, jog kalės ir patinai, turintys D ar E displaziją, neveisiami.
Klinikiniai požymiai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje (nuo 4 – 5 metų), nors sąnariai deformuotis pradeda daug ankščiau. 4 – 8 mėnesių šunų augimo tempas yra greičiausias, todėl tuo metu ir pasirodo pirmieji pakitimai sąnariuose. Idomu yra tai, kad klubo sąnario paviršiai skausmo receptorių neturi (gausiai inervuota yra tik sąnario kapsulė), todėl nežymūs sąnario pakitimai ilgą laiką gali likti nepastebėti. Jauni šunys dažniausiai nejunta jokio skausmo, nes jų raumenys stipresni, ir jėga veikianti sąnarius nėra tokia didelė. Sąnarių pažeidimą rentgeno nuotrauka gali parodyti nuo 12 mėnesių, gigantiškų veislių šunims (Mastifams) – nuo 18 mėnesių. Vyresniame amžiuje šunys kenčia dėl diskomforto, nes sąnario kapsulė mineralizuojasi, kremzlės nusidėvi, dažnai atsiranda sąnario uždegimas – artritas.
Kadangi klubo sąnario displazija priskiriama nepagydomiems, negrįžtamus pakitimus sukeliantiems susirgimams, konservatyvus gydymas apsiriboja simptomine terapija, kurios tikslas – kiek galima ilgesniam laikui pratęsti daugmaž normalų pažeisto sąnario funkcionavimą bei sušvelninti gyvūno kenčiamus skausmus. Tačiau nuskausminantį poveikį turintys vaistai gali būti netgi pavojingi, nes šuo, nejausdamas skausmo, ima aktyviai judėti ir gali pabloginti savo būklę, todėl po tokių injekcijų reikia ypač atidžiai kontroliuoti šuns judėjimą.
Pasaulyje HIP displazijos pažeisto sąnario funkcijos gali būti atstatytos tik radikaliu chirurginiu būdu, protezuojant klubo sąnarį visiškai arba iš dalies.
