Babeziozė – tai pirmuonių babesia sukeliama liga. Babezioze serga šunys, arkliai, galvijai. Šunims šią ligą sukelia babesia canis ir babesia gibsoni. Į šuns organizmą pirmuonį perduoda ganyklinės erkės – dermacentor pictus, dermacentor marginatus, taip pat Ixodes genties erkės. Patekę į organizmą pirmuonys apsistoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, juose dauginasi. Besidaugindami pirmuonys eritrocitus suardo. Laiku nepastebėjus babeziozės sukeltų pirmųjų požymių, šių erkių sukeliama liga šuniui gali tapti mirtina.

Babeziozės požymiai:
• Pradžioje šuns gleivinės parausta, po kelių dienų dar šviesėja (irstant eritrocitams vystosi anemija), vėliau gali darytis melsvos ar gelsvos spalvos.
• Antrą-trečią dieną po pirmųjų ligos požymių pasikeičia šlapimo spalva – irstant eritrocitams iš jų į kraują patekęs hemoglobinas pašalinamas su šlapimu, todėl šlapimo spalva pasikeičia nuo oranžinės iki tamsiai rudos. Dalis hemoglobino suskaidoma į bilirubiną, kuris nudažo gleivines geltonai. Eritrocitų yrimo produktai paveikia kepenų ir inkstų veiklą, nuodija organizmą iš vidaus.
• Šuo pasidaro vangus, karščiuoja, praranda apetitą, sunkiau kvėpuoja.
• Neretai nusilpsta užpakalinės galūnės, šuo svirduliuoja, sunkiai atsikelia.
Kadangi visiems organams deguonį „pristato” būtent eritrocituose esantis hemoglobinas, esant jo trūkumui organizmas iš lėto dūsta. Šunims, kurie turi širdies nepakankamumą ar serga inkstų, kepenų ligomis, paprastai liga vystosi gerokai greičiau nei suaugusiems sveikiems gyvūnams.
Babezioze sergantys šunys (jeigu tai ne ūmi/žaibinė forma) paprastai būna išliesėję, vangūs, neturi apetito, svirduliuojantys, dehidratavę (sumažėjęs organizmo skysčių kiekis), blyškiomis ar gelsvomis gleivinėmis. Negydant liga gali tęstis ir kelias savaites, bet galutinė ligos baigtis ta pati – dauguma susirgusiųjų nugaišta. Persirgęs gyvūnas įgyja nepatvarų imunitetą, gali vėl užsikrėsti šia liga arba liga gali recidyvuoti (atsinaujinti) stresą patyrusiam, prastai šeriamam ar pervargusiam šuniui be pakartotinio užkrato patekimo.
Liga diagnozuojama iš klinikinių požymių bei atlikus kraujo tyrimą.

Informacijos šaltiniai:
1. Prof. Viktoras Šarkūnas, dr. Mindaugas Šarkūnas Žurnalas „Vetinfo” 2004-02
2. C. Wyatt Cleveland, DVM; David S. Peterson, DVM, PhD; and Kenneth S. Latimer, DVM, PhD. Class of 2002 (Cleveland), Department of Medical Microbiology and Parasitology (Peterson), and Department of Pathology (Latimer), College of Veterinary Medicine, The University of Georgia, Athens, GA 30602-7388
Apie erkių sukeliamas ligas glaustai supažindinama čia, taip pat pateikiamas ir babeziozės aprašymas.
© Autorė veterinarijos gydytoja Vaida Velykytė, 2009

Kaip vystosi ši liga?
Užkrėstos erkės seilių liaukose yra gausu Babesia pirmuonių. Įsisiurbus tokiai erkei parazitai patenka į gyvūno kraują, infekuoja eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), ten bręsta, dauginasi ir juos ardo. Kai neinfekuota erkė įsisiurbia sergančiam gyvūnui, iš kraujo į jos organizmą patenka Babezijos. Suaugusi erkė gali padėti iki 3000 kiaušinių, infekuotų babezioze, tokiu būdu ši liga sparčiai plinta. Inkubacinis periodas, t.y. laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo, trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus gyvūno organizme vyksta stipri eritrocitų hemolizė (irimas), kuri sukelia Babeziozei būdingus simptomus.
Kokie būna klinikiniai simptomai?
Šunų babeziozės klinikiniai simptomai gali pasireikšti labai įvairiai. Ligos eiga gali būti žaibinė, ūmi arba lėtinė. Tai priklauso nuo daugelio įvairių faktorių (patekusių pirmuonių kiekis, gyvūno amžius, atsparumas, gretutinės ligos ir pan.). Dažniausiai šunims pasitaiko ūmi forma, kuriai būdingas karščiavimas, silpnumas, apatija, gyvūnas blogai ėda arba visai neėda, gleivinės tampa blyškios arba gelsvos, šlapimas būna rausvai rudas (arbatos spalvos), kartais šunys vemia arba viduriuoja. Negydomų gyvūnų būklė sparčiai blogėja ir jie dažniausiai neišgyvena.

Kaip diagnozuojama Babeziozė?
Diagnozuojama pagal būdingus simptomus ir kraujo tyrimą. Gali būti daromas bendras ir biocheminis kraujo, taip pat šlapimo tyrimas gyvūno organizmo būklei nustatyti. Diagnozei patvirtinti mikroskopuojamas nudažytas kraujo tepinėlis, kuriame eritrocituose matomi Babesia pirmuonys. Tai padeda veterinarijos gydytojui atskirti ligą nuo kitos kilmės mažakraujystės, apsinuodijimų ar leptospirozės.

Kaip gydoma Babeziozė ir kokia jos profilaktika?
Pradėjus gydyti iš karto – prognozė gera, todėl svarbu pastebėjus bent vieną iš simptomų, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Gydymui naudojami specialūs preparatai, veikiantys pirmuonis, dažniausiai pakanka juos suleisti vieną – du kartus. Taip pat taikoma simptominė terapija, t.y. skysčių infuzijos (lašelinės), vitaminai, kraujodarą skatinantys vaistai; kartais tenka daryti kraujo perpylimą.

Babeziozė
Šunų babeziosė (piroplazmozė) pasaulyje gana plačiai išplitusi, ganyklinių kraujasiurbių erkių platinama liga, kurią sukelia kraujyje parazituojantys pirmuonys Babesia. Babesia sukelia eritrocitų irimą ir gali pasireikšti nuo santykinai lengvos iki mirtinos formos. Nors pagrindinis infekcijos rodiklis yra hemolitinė anemija, tačiau dėl komplikacijų pažeidžiama ne viena organų sistema.
Šią parazitozę šunims dažniausiai sukelia Babesia canis. Taip pas šunis parazituoti gali B.gibsoni. Šunys babeziose užsikrečia, kai kraujasiurbės erkės pradeda maitintis jų krauju.
Epizootija. Šunų babeziosė dažniausiai pasitaiko Europos vidurio zonoje, Ukrainoje, Kryme, Kaukaze, Baltarusijoje, Azijoje, Šiaurės afrikoje, Amerikoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugiausiai susirgimų būna pavasarį, kada iš po žiemos sujudusios alkanos kraujasiurbės erkės aktyviai puola šunis ir siurbia jų kraują. Vasaros metu susirgimai sumažėja, o rudenį kraujasiurbės erkės vėl labai aktyviai maitinasi ir siurbia kraują. Tačiau susirgimų būna mažiau nei pavasarį. Dažniau serga medžiokliniai šunys ir tie, kurie dažnai laksto krūmuose ir pievose kur yra Dermacentor erkių. Yra duomenų, kad šuniukai gali užsikrėsti per placentą. Taip pat laukiniai mėsėdžiai sudaro šios ligos gamtinius židinius.
Katėms šią ligą sukelia Babesia felis.
Patogenezė ir imunitetas. Babezijos ir jų gyvybinės veiklos produktai yra pirminiai patogenezės faktoriai, sukeliantieji alerginį poveikį gyvūno organizmui. Invazuoto gyvūno kraujyje vyksta ryškūs pasikeitimai – acidozė, hipoglikemija ir progresuojanti eritrocitų hemolizė. Eritrocitų skaičius sumažėja iki 2 milijonų, paip pat sumažėja ir hemoglobino kiekis. Vystosi audinių hipoksija. Sutrinka gyvūno medžiagų apykaita, atsiranda toksinių medžiagų, kurios skatina patologinį procesą. Vėliau babezijos perina į periferinį kraują ir masiškai dauginantis suardo daug eritrocitų. Iš suirusių eritrocitų išsiskyręs hemoglobinas pasišalina su šlapimu, dalis virsta bilirubinu, nuo kurio pagesta gleivinės. Dėl intoksikacijos sutrinka termoreguliacija, o suirus eritrocitams prasideda anemija.
Persisrgę babeziose šunys įgyja nesterilų ir nestabilų imunitetą. Toks gyvūnas yra invazijos nešiotojas ir pagrindinis šaltinis, nuo kurio bebezijomis užsikrečia kraujasiurbės erkės. Tokiems gyvūnams nesterilus imunitetas išsilaiko 1-2 metus. Tačiau invazinės kraujasiurbės erkės siurbdamos kraują imunitetą gali sutrumpinti. streso poveikyje, prastai šeriamiems ar infekcinėmis ligomis susirgusiems šunims babeziosė rezidyvuoja.
Klinika. Liga gali pasireikšti hyperumia, umia, lėtine ir subklinikine eiga. Šunų babeziosė gali būti komplikuotos ir nekomplikuotos formos. Temperatūros pakilimas dažnai sutampa su pirmosios kraujasiurbės erkės kraujo prisisiurbimu ir nukritimu ant žemės. Temperatūra pakyla iki 41-42oC ir laikosi 2-3 dienas. Šunys tampa apatiški, dingsta apetitas, gali vemti, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas 36-48k/min. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas 120-160k/min. Judesiai sutrikę, sipnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezė ar paralyžius. Vyksta virškinamojo trakto atonija. Tokia eiga tęsiasi 3-7 paras. Po to, tempertatūta mažėja iki subnormalios ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai, temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliosi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti anemija ir kacheksija. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Rudosios lapės ir usūriniai šunys nuo šios ligos greitai nugaišta.
Diagnozavimas. Šunų babeziosės diagnozė nustatoma remiantis epizootiniais duomenimis, klinikiniais požymiais, periferinio kraujo tyrimo rezultatais. Tepinėliui kraujo pirmuosius lašus reikia imti iš ausies krašto ar nago. Esant galimybei diagnozuojama atlikus serologinius ir specifinius parazitų nukleinės rūgšties tyrimus.
Gydymas. Gydymui naudojami specifiniai vaistai. Profilaktiškai nuo galimų antrinių infekcijų rekomenduotini antibiotikai. Geri rezultatai pasiekiami atlikus kraujo perpylimą. Esant reikalui, sergantiems šunims skiriami kraujodarą skatinantys vaistai. Sirgusių šunų organizme eritrocitų skaičius pradeda didėti tik po 3-4 savaičių ir atsistato po 2-3 mėnesių. Todėl sirgusių šunų darbinis krūvis turi būti atidžiai ribojamas 2-3 savaites.
Siekiant užkirsti kelią šunų užsikrėtimui babeziose, būtina imtis kruopščios apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Prieš vedant šunį į parkus, miškus ar pievas, būtina apdoroti akaricidiniais preparatais ar uždėti jais impregnuotą antkaklį.

Vystymasis. Babezijos dauginasi dalijimosi būdu į dvi ar keturias dalis. Trūkus eritrocitui, pirmuonys išsilaisvina ir susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį. Tolimesnis vystymasis vyksta erkių skrandyje, kai erkės užsikrečia besimaitindamos užsikrėtusio gyvūno krauju. Čia įvyksta babezijų lytinis dauginimasis, ko pasėkoje susiformuoja pailgi, lazdelės formos judrūs kūneliai. Jie nukeliauja į erkės audinius ir kiaušides, kur tęsia dauginimąsi. Šis procesas trunka 7 dienas. Susiformuoja lervos, kurioms pradėjus maitintis, babezijos nukeliauja į seilių liaukas, taip per kelias dienas su erkių seilėmis patenka į gyvūno organizmą.
Epizootiniai duomenys. Šunų babeziozė dažniau pasitaiko Europos vidurio zonoje. Lietuvoje tai dažnas susirgimas. Daugiausia susirgimų būna pavasarį, kada iš po žiemos sujudusios alkanos kraujasiurbės erkės puola šunis ir siurbia jų kraują. Vasaros metu susirgimai sumažėja, o rudenį erkės vėl tampa aktyvios. Dažniau serga šunys, kurie dažnai laksto krūmuose, pievose ir aukštose žolėse kur yra Dermacentor erkių.
Katėms šią ligą sukelia Babesia felis. Įsisegusios suaugusios erkės siurbia kraują 5–8 dienas.
Lietuvoje parazituoja kraujasiurbės erkės Dermacentor pictus, D. marginatus ir 4 rūšys Ixodes erkių. Be to, šios erkės gali platinti gyvūnų bruceliozę, pasiutligę, tuliaremiją ir žmonių meningoencefalitą, Laimo ligą ir kt.

Most people have never heard of Babesia organisms though they have been causing red blood cell destruction in their canine hosts all over the world. Babesia organisms are spread by ticks and are of particular significance to racing greyhounds and pit bull terriers. Humans may also become infected.

There are over 100 species of Babesia but only a few are found in the U.S. and are transmissible to dogs. Babesia canis, the “large” species of Babesia is one, “Babesia gibsoni,” a smaller Babesia which affects pit bull terriers almost exclusively is another, and a second but unnamed small Babesia has been identified in California. Babesia species continue to be classified and sub-classified worldwide.
HOW INFECTION HAPPENS AND WHAT HAPPENS NEXT
Infection occurs when a Babesia infected tick bites a dog and releases Babesia sporozoites into the dog’s bloodstream. A tick must feed for 2-3 days to infect a dog with Babesia. The young Babesia organisms attach to red blood cells, eventually penetrating and making a new home for themselves within. Inside the red blood cell, the Babesia organism divests its outer coating and begins to divide, becoming a new form called a “merozoite” which a new tick may ingest during a blood meal. Infected pregnant dogs can spread Babesia to their unborn puppies and dogs can transmit the organism by biting another dog as well. (In fact, for Babesia gibsoni, which is primarily a pit bull terrier infection, ticks are a minor cause of infection and maternal transmission and bite wounds being the chief routes of transmission.)
Having a parasite inside one’s own red blood cells does not go undetected by one’s immune system. Infected red blood cells are identified and destroyed which kills the Babesia organism but, unfortunately, if many red blood cells are infected this leaves the host with anemia, a lack of red blood cells. Often the host’s immune system will begin destroying the uninfected red cells as well, a condition called Immune-Mediated Hemolytic Anemia. Symptoms include weakness, jaundice, fever, red or orange colored urine. At least 50% of patients will require blood transfusions.
Making matters worse is the fact that animals seem to get sicker than the degree of anemia would suggest so that there is more to this infection than the actual destruction of red blood cells. The severe inflammation that is associated with this parasitism can be overwhelming and completely separate from the anemia. Platelet counts can drop thus impairing normal blood clotting (especially a problem with Babesia gibsoni). An assortment of neurologic signs of can occur with Babesia infection when parasites sequester inside the central nervous system and generate a more localized focus of inflammation. In severe cases there is a lung injury similar to what people with late stage malaria can experience. The new California Babesia species seem predisposed to creating liver disease.
If the acute symptoms are relatively mild or at least non-lethal, a chronic infection can develop. This is usually without symptoms but the dog may continue to be a source of infection to feeding ticks. Relapses can also occur with stress.
Because babesiosis is a tick-borne infection, it is not unusual for infected dogs to have other tick-borne infections such as Ehrlichiosis, Rocky Mountain Spotted Fever, and others. These infections may interact to make each other more severe.
Young dogs tend to be most severely infected, especially Pit Bull terriers.
DIAGNOSIS OF BABESIOSIS
If one is very lucky, the Babesia organisms can be seen on a blood smear. Babesia canis organisms are tear-shaped and occur in pairs. Other Babesia species have several forms in which they appear. Odds of finding the organism are improved by checking freshly drawn blood taken from a capillary source (a small cut to an ear, for example) rather than from a blood vessel. If Babesia organisms are found, the patient is definitely infected but in most cases an alternative method of diagnosis is needed.
Antibody testing has been problematic as infected animals may have circulating antibodies long after the organism is gone or may have no antibodies circulating while the few organisms remain hidden inside red blood cells.
The current method of diagnosis involves PCR testing. This is extremely sensitive testing and can distinguish 4 different species of Babesia. While only certain laboratories run this type of testing, this is really the best method of answering the Babesia infection question.
BABESIA TREATMENT
Therapy for Babesia is not a benign under-taking. In fact, if a dog is asymptomatic with Babesia, treatment is not worth the side effects. Further, even with treatment Babesia gibsoni, and probably the other small Babesia species, cannot be fully cleared by any of the drugs listed. Female dogs testing positive for Babesia should not be bred.
• Diminazene Aceturate
This drug is not available in the U.S. but in other countries is the most commonly used treatment. A single injection is needed and is best used on Babesia canis. Side effects include: nausea, blood pressure drop, painful injection, seizures, and some fatal reactions.

• Imidocarb Dipropionate
This is the only drug approved for babesiosis in the U.S. A single dose is usually effective for Babesia canis but two given two weeks apart are needed for Babesia gibsoni and the other smaller Babesias. The injection is painful plus causes muscle tremors, drooling, elevated heart rate, shivering, fever, facial swelling, tearing of the eyes, and restlessness. Pre-treatment with an injection of atropine helps palliate these side effects.

• Trypan Blue
This medication serves to block the parasite from entering red blood cells and may help minimize the symptoms of the infection. Side effects are minimal and it is given as an IV drip.

• Phenamidine Isethionate
This drug is not available in the U.S. but a similar drug, Pentamidine isethionate, is. It is more effective on Babesia canis.

• Quinuronium Sulfate
This drug is not available in the U.S. It is similar to malarial treatment. It is given as a series of two injections two days apart generally with marked improvement in the patient by the second injection.
A combination therapy of quinine, azithromycin, atovaquone, and/or clindamycin are promising and may become prominent in the future. Clindamycin, the treatment of choice for Babesia microti, the chief Babesia species that infects humans, can be used against Babesia in the dog. Since this is a readily available antibiotic and the drugs specific for Babesia (listed above) are difficult to obtain, clindamycin represents an excellent starting point for therapy.
A vaccine is available against Babesia in France but only seems effective against certain strains. Vaccination is 89% effective in France. The best prevention is aimed at tick control.
http://www.marvistavet.com/html/body_babesia_infection_in_dogs.html
http://cp.vetlearn.com/Media/PublicationsArticle/PV_27_01_33.pdf
http://upetd.up.ac.za/thesis/submitted/etd-08192008-085936/unrestricted/01thesis.pdf

Visos straipsio teisės priklauso UAB RuminaVet klinikai.Platinti ir plagijuoti DRAUDŽIAMA.